Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

„Tėve mūsų, kuris esi danguje“

582.  Kodėl „su visišku pasitikėjimu drįstame artintis“ prie Tėvo?

2777-27782797Todėl, kad Tėvo Veido akivaizdon mus atveda mūsų Atpirkėjas Jėzus, o jo Dvasia padaro mus jo vaikais. Tad mūsų Tėvui galime melstis nuoširdžiai ir sūniškai pasitikėdami, su džiugiu tikrumu ir nuolankia drąsa, būdami įsitikinę, jog esame mylimi ir išklausomi.

583.  Kodėl į Dievą galima kreiptis kaip į Tėvą?

2779-278527892798-2800Galime kreiptis kaip į Tėvą dėl to, kad žmogumi tapęs Dievo Sūnus mums jį apreiškė, o jo Dvasia leidžia mums jį pažinti. Kreipinys „Tėve“ leidžia mums įžengti į jo slėpinį su kaskart nauja nuostaba ir žadina troškimą elgtis kaip jo vaikams. Per Viešpaties maldą suvokiame esą Tėvo vaikai Sūnuje.

584.  Kodėl sakome: „Tėve mūsų“?

2786-27902801Žodžiu mūsų išreiškiamas visiškai naujas santykis su Dievu. Melsdamiesi Tėvui, garbiname ir šloviname jį su Sūnumi ir Šventąja Dvasia. Mes esame jo tauta Kristuje, o jis yra mūsų Dievas dabar ir per amžius. Apie Tėvą sakome mūsų dėl to, kad Kristaus Bažnyčia yra daugelio „vienos širdies ir vienos sielos“ (Apd 4, 32) brolių ir seserų bendrystė.

585.  Kokia bendrystės ir misijos dvasia meldžiamės Dievui kaip mūsų Tėvui?

2791-27932801Melstis mūsų Tėvui yra pakrikštytųjų bendrasis gėris, todėl jaučiamės primygtinai raginami kartu su Jėzumi melsti jo mokinių vienybės. Kalbėti Tėve mūsų maldą reiškia melstis su visais žmonėmis ir už visą žmoniją, kad visi pažintų vienatinį ir tikrą Dievą ir būtų suburti vienybėn.

586.  Ką reiškia pasakymas: „kuris esi danguje“?

2794-27962802Šiuo bibliniu pasakymu nurodoma ne vieta, bet buvimo būdas: Dievas yra anapus ir aukščiau visa ko. Juo pažymima Dievo didybė, šventumas, taip pat jo buvimas teisiųjų širdyse. Dangus, arba Tėvo namai, yra mūsų tikroji tėvynė, į kurią viltimi krypstame dar tebebūdami žemėje. Mes jau gyvename joje, „su Kristumi paslėpti Dieve“ (plg. Kol 3, 3).