Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Trečias poskyris. Maldos gyvenimas

2697S-568Malda yra naujos širdies gyvenimas. Ji turi mus gaivinti kiekvieną akimirką. Deja, mes pamirštame Tą, kuris yra mūsų Gyvybė ir mūsų Viskas. Dėl to dvasinio gyvenimo mokytojai, remdamiesi Pakartoto Įstatymo knyga ir Pranašais, primygtinai reikalauja melstis, tai yra „prisiminti Dievą“, dažnai žadinti „širdies atmintį“: „Dievą reikia prisiminti dažniau negu kvėpuojame.“1 Bet juk neįmanoma melstis „visą laiką“, jeigu, to trokšdami, nesimeldžiame tam tikrais momentais, kurie yra nustatytas intensyvesnės ir ilgesnės krikščioniškos maldos metas.

2698S-568Bažnyčios tradicija nurodo tikintiesiems tam tikrą maldos ritmą nuolatinei maldai palaikyti. Kai kurios maldos yra skirtos kiekvienai dienai; tai ryto ir vakaro maldos, maldos prieš valgant ir pavalgius, Valandų liturgija. Malda labiausiai pašventina sekmadienį, kurio šerdis yra Eucharistija. Liturginių metų laikai ir didžiosios šventės yra ritmingo krikščionių maldos gyvenimo pagrindas.

2699S-568Kiekvieną žmogų Viešpats veda tokiais keliais ir taip, kaip Jam patinka. Kiekvienas tikintysis irgi Jam atsiliepia savo širdies balsu ir savaip išsakoma asmenine malda. Tačiau krikščioniškoji tradicija puoselėja tris svarbiausias maldos gyvenimo formas: žodinę maldą, meditaciją ir kontempliatyviąją maldą. Visų jų svarbiausias bendras bruožas yra širdies susikaupimas. Tas budėjimas laikantis Dievo žodžio ir būnant Dievo akivaizdoje leidžia toms trims formoms būti iškiliais maldos gyvenimo tarpsniais.

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

2697-2699568. Kaip reiškiasi maldos gyvenimas?

Maldai išreikšti ir ja gyventi krikščioniškoji tradicija išlaikė tris formas: žodinę maldą, meditaciją ir kontempliatyviąją maldą. Jų bendras bruožas – širdies susikaupimas.

KBKS 568 kontekstas

KBK išnašos

1Šv. Grigalius Nazianzietis, Oratio 27 (theologica 1), 4: SC 250, 78 (PG 36, 16).