Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

3 skirsnis. Žmogaus laisvė

1730S-363Dievas sukūrė žmogų kaip protingą būtybę, apdovanodamas ją savo iniciatyva veikiančio ir už savo veiksmus atsakingo asmens kilnumu. „Juk Dievas norėjo žmogų 'palikti savo paties išminčiai' (Sir 15, 14), idant jis pats ieškotų Kūrėjo ir, laisvai jo laikydamasis, pasiektų visišką tobulumą bei tobulą laimę" 29.

Žmogus yra protingas ir tuo panašus į Dievą, sukurtas laisvas ir atsakingas už savo veiksmus.30

I. Laisvė ir atsakomybė

1731S-363Laisvė yra prote ir valioje besišaknijanti galia veikti ar neveikti, daryti viena ar kita, kitaip sakant, sąmoningai veikti. Turėdamas laisvą valią, kiekvienas atsako už save. Žmogaus laisvė yra jėga, ugdanti ir brandinanti jame tiesą ir gėrį. Laisvė tampa tobula, kai lygiuojasi į Dievą, kuris yra mūsų palaima.

1732S-363Kol žmogus dar nėra savęs neatskiriamai susiejęs su didžiausiu gėriu – Dievu, jo laisvė apima galimybę rinktis gėrį arba blogį, vadinasi, arba tobulėti, arba smukti žemyn ir nusidėti. Laisvė būdinga tikrai žmogiškiems veiksmams. Ji tampa pagyrimo arba pasmerkimo, nuopelnų arba kaltės šaltiniu.

1733S-363Kuo daugiau žmogus daro gera, tuo jis tampa laisvesnis. Tikroji laisvė tik ta, kuri tarnauja gėriui ir teisingumui. Pasirinkdami neklusnumą ir blogį, žmonės piktnaudžiauja laisve ir tampa nuodėmės vergais31.

1734S-364Būdamas laisvas, žmogus yra atsakingas už savo veiksmus tiek, kiek jie yra valingi. Dorybių puoselėjimas, gėrio pažinimas ir askezė stiprina valios galią žmogaus veiksmams.

1735S-364Pakaltinamumą ir atsakomybę gali sumažinti ir net panaikinti nežinojimas, neatidumas, prievarta, baimė, įprotis, nesuvaldomas jausmingumas ir kitos psichinės ar socialinės priežastys.

1736S-364Kaltė dėl kiekvieno tiesiogiai tyčinio veiksmo tenka jo atlikėjui:

Antai Viešpats klausia sode nusidėjusią Ievą: „Kodėl tu taip padarei?“ (Pr 3, 13). To paties klausia Kainą.32 Ir pranašas Natanas to klausia karalių Dovydą, kai šis svetimavo su Urijo žmona ir jį nužudė.33

Veiksmas gali būti tyčinis netiesiogiai, jei jis atliekamas nesirūpinant tuo, ką privalu žinoti ar daryti, pavyzdžiui, dėl eismo taisyklių nežinojimo įvykusios avarijos atveju.

1737S-364Veiksmo padarinys gali būti toleruotinas, jei veikėjas jo netroško, pavyzdžiui, sergantį vaiką slaugančios motinos jėgų išsekimas. Blogas padarinys neužtraukia kaltės, jei jo netrokšta nei kaip tikslo, nei kaip veiksmo priemonės; toks atvejis būtų mirtis gelbint pavojuje atsidūrusį žmogų. Tačiau blogas padarinys užtraukia kaltę, jei jį buvo galima numatyti ir jo išvengti; toks atvejis yra dėl neblaivaus vairuotojo kaltės įvykusi žmogžudystė.

1738S-365Laisvė įgyvendinama žmonių tarpusavio santykiuose. Kiekvienas žmogus, sukurtas pagal Dievo paveikslą, turi prigimtinę teisę būti laikomas laisvu ir atsakingu. Visi žmonės privalo gerbti kiekvieną. Teisė naudotis laisve neatskiriama nuo žmogaus asmens orumo, ypač moralės ir religijos srityje.34 Ta teisė pripažintina ir saugotina neperžengiant bendrojo gėrio ir viešosios tvarkos ribų.35

II. Žmogaus laisvė išganymo ekonomijoje

1739S-366Laisvė ir nuodėmė. Žmogaus laisvė yra ribota ir klaidi. Žmogus iš tiesų suklydo. Laisvai nusidėjo. Atmesdamas Dievo meilės planą, jis apsigavo ir tapo nuodėmės vergu. Tas pirmas susvetimėjimas pagimdo kitus. Žmonijos istoriją nuo pat pradžių ženklino nelaimės ir prievarta, kilusios iš žmogaus širdies netikusiai naudojantis laisve.

1740S-366Grėsmė laisvei. Laisvė nesuteikia teisės sakyti ir daryti, ką tik nori. Būtų klaida manyti, kad „laisvam žmogui užtenka savęs paties, o jo tikslas – naudojantis žemiškomis gėrybėmis patenkinti grynai savo poreikius“36. Be to, pernelyg dažnai nepaisomos ir pažeidinėjamos ekonominės ir socialinės, politinės ir kultūrinės sąlygos, būtinos deramam naudojimuisi laisve. Toks apakimas ir neteisingumas apsunkina moralinį gyvenimą, ir tiek tvirtuosius, tiek silpnuosius gundo nusidėti meilei. Nukrypdamas nuo moralės dėsnių, žmogus pažeidžia savo paties laisvę, prisiriša prie savęs, sutrauko broliškus santykius su kitais žmonėmis ir sukyla prieš dieviškąją tiesą.

1741S-366Išlaisvinimas ir išganymas. Savo garbinguoju Kryžiumi Kristus pelnė išganymą visiems žmonėms. Jis išlaisvino iš nuodėmės, kuri buvo juos pavergusi. „Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi“ (Gal 5, 1). Jame mes pasiekiame tiesą, kuri padaro mus laisvus.37 Mums duota Šventoji Dvasia, o, kaip moko apaštalas, „kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė“ (2 Kor 3, 17). Jau dabar didžiuojamės turį Dievo vaikų laisvę.38

1742S-366Laisvė ir malonė. Kristaus malonė jokiu būdu neslopina mūsų laisvės, kai pastaroji atitinka Dievo į žmogaus širdį įdiegtą tiesos ir gėrio suvokimą. Atvirkščiai, kaip rodo krikščioniškoji, ypač maldos, patirtis, kuo klusnesni esame malonės veikimui, tuo labiau didėja mūsų vidinė laisvė ir ištvermė tiek išmėginimų metu, tiek išorinio pasaulio prievartos bei priespaudos akivaizdoje. Malonės veikimu Šventoji Dvasia ugdo mumyse dvasinę laisvę, kad padarytų mus laisvais Jos veikimo Bažnyčioje ir pasaulyje bendradarbiais:

Visagali gailestingasis Dieve, teikis pašalinti kliūtis iš mūsų išganymo kelio, kad galėtume visas kūno ir sielos jėgas laisvai atiduoti Tavo tarnybai.39

Santrauka

1743S-363Dievas „davė [žmogui] galią laisvai pasirinkti“ (Sir 15, 14), kad jis pats galėtų laisvai laikytis savo Kūrėjo ir pasiekti palaimingą tobulumą.40

1744S-363Laisvė yra galia veikti ar neveikti, kitaip sakant, veikti sąmoningai. Laisvas veiksmas tampa tobulas, kai lygiuojasi į Dievą – aukščiausiąjį Gėrį.

1745S-364Laisvė būdinga tikrai žmogiškiems veiksmams. Būdamas laisvas, žmogus yra atsakingas už savo valinguosius veiksmus. Tikroji žmogaus žymė – veikti sąmoningai ir valingai.

1746S-364Atsakomybę už žmogui priskiriamus veiksmus gali sumažinti arba panaikinti nežinojimas, prievarta, baimė ir kitos psichinės bei socialinės priežastys.

1747S-365Teisė naudotis laisve neatskiriama nuo žmogaus asmens orumo, ypač religijos ir moralės srityje. Tačiau laisvė nesuteikia teisės sakyti ir daryti, ką tik nori.

1748S-366„Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi“ (Gal 5, 1).

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

1730-1733, 1743-1744363. Kas yra laisvė?

Tai Dievo dovanota žmogui galia veikti arba neveikti, daryti viena ar kita ir šitaip pačiam imtis sąmoningų veiksmų. Laisvė būdinga tikrai žmogiškiesiems veiksmams. Juo daugiau daroma gėrio, juo laisvesniu tampama. Laisvė pasiekia savo tobulumą, būdama nukreipta į Dievą, aukščiausią gėrį ir mūsų palaimą. Laisvė taip pat apima galimybę rinktis gera ar bloga. Blogio pasirinkimas yra piktnaudžiavimas laisve, vedantis į nuodėmės vergiją.

KBKS 363 kontekstas

1734-1737, 1745-1746364. Koks yra santykis tarp laisvės ir atsakomybės?

Laisvė daro žmogų atsakingą už savo veiksmus tiek, kiek jie valingi, nors pakaltinamumą dėl kokio nors veiksmo bei atsakomybę už jį ir gali sumažinti ar net visai panaikinti nežinojimas, neatidumas, patirta prievarta, baimė, nesuvaldomas jausmingumas, įpročiai.

KBKS 364 kontekstas

1738, 1747365. Kodėl visi žmonės turi teisę naudotis laisve?

Kiekvienas žmogus turi teisę naudotis laisve, nes ji neatskiriama nuo jo kaip žmogaus asmens orumo. Todėl ši teisė visada gerbtina, pirmiausia moralės bei religijos srityse, pilietiškai pripažintina ir saugotina, neperžengiant bendrojo gėrio ir teisingos viešosios tvarkos ribų.

KBKS 365 kontekstas

1739-1742, 1748366. Kokia yra žmogaus laisvės vieta išganymo tvarkoje?

Mūsų laisvė susilpninta pirmosios nuodėmės. Dar labiau ją silpnina vėlesnės nuodėmės. Tačiau Kristus „mus išvadavo, kad būtume laisvi“ (Gal 5, 1). Šventoji Dvasia savo malone veda mus į dvasinę laisvę, kad padarytų savo laisvaisiais bendradarbiais Bažnyčioje ir pasaulyje.

KBKS 366 kontekstas

KBK išnašos

29Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 17: AAS 58 (1966) 1037.

30Šv. Ireniejus Lionietis, Adversus haereses 4, 4, 3: SC 100, 424 (PG 7, 983).

31Plg. Rom 6, 17.

32Plg. Pr 4, 10.

33Plg. 2 Sam 12, 7–15.

34Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dekl. Dignitatis humanae, 2: AAS 58 (1966) 930–931.

35Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dekl. Dignitatis humanae, 7: AAS 58 (1966) 934–935.

36Tikėjimo mokymo kongregacija, Instr. Libertatis conscientia, 13: AAS 79 (1987) 559.

37Plg. Jn 8, 32.

38Plg. Rom 8, 21.

39XXXII eilinė savaitė, in: Romos mišiolas, I Pagrindinis mišiolas, Kaunas–Vilnius, 1987, p. 391.

40Plg. Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 17: AAS 58 (1966) 1037.