Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]
KATEKIZMAS.LT
KB katekizmas, 2015
 

Antra dalis. Krikščioniškojo slėpinio šventimas

Šv. Petro ir šv. Marcelino katakombų freska, IV amžiaus pradžia

Vaizduojamas Jėzaus susitikimas su kraujoplūdžiu sergančia moterimi. Daug metų sirgusi moteris prisilietė prie Jėzaus apsiausto, ir ją išgydė iš Jėzaus „išėjusi jėga“ (plg. Mk 5, 25–34).

Bažnyčios sakramentai toliau daro tai, ką Kristus darė savo žemiškojo gyvenimo metu (plg. 1115 skiltį). Sakramentai yra tarytum iš Kristaus kūno „išėjusi jėga“, kad išgydytų mums nuodėmės padarytas žaizdas ir duotų naują Kristaus gyvenimą (plg. 1116 skiltį).

Tad šis paveikslas simbolizuoja dievišką ir išganomąją Dievo Sūnaus galią, kuria Jis per sakramentinį gyvenimą gelbi visą žmogų, jo kūną ir sielą.

Kam reikia liturgijos?

1066S-218Tikėjimo simbolyje Bažnyčia išpažįsta Švenčiausiosios Trejybės slėpinį ir Jos valios slėpinį, kokio Ji panorėjo (Ef 1, 9) dėl visos kūrinijos: Tėvas įgyvendins savo valios slėpinį dovanodamas savo mylimąjį Sūnų ir Šventąją Dvasią pasauliui išganyti ir savo vardui pašlovinti. Toks yra Kristaus slėpinys,1 apreikštas ir planingai įgyvendinamas istorijoje laikantis išmintingai sumanytos tvarkos, kuri šv. Pauliaus vadinama slėpinio tvarkymu [oikonomia] (Ef 3, 9), o Bažnyčios tėvų tradicijos – „įsikūnijusio Žodžio ekonomija“ arba „išganymo ekonomija“.

1067S-218„Šį žmonių atpirkimo bei tobulo Dievo pašlovinimo darbą, kurio įvadas buvo nuostabūs Dievo darbai Senojo Testamento tautoje, atliko Viešpats Kristus, ypač savo palaimintosios kančios, prisikėlimo iš numirusiųjų ir garbingo įžengimo į dangų – Velykų slėpiniu, kuriuo 'Jis mūsų mirtį mirdamas sunaikino ir mums gyvybę prisikeldamas sugrąžino'. Juk iš užmigusio ant kryžiaus Kristaus šono kilo nuostabus visos Bažnyčios sakramentas“2. Dėl to liturgijoje Bažnyčia ypač švenčia Velykų slėpinį, kuriuo Kristus atbaigė mūsų išganymo darbą.

1068S-218Tą Kristaus slėpinį Bažnyčia skelbia ir švenčia savo liturgijoje, kad tikintieji juo gyventų ir jį liudytų pasaulyje:

Mat liturgija, per kurią, ypač per dieviškąją Eucharistijos auką, „vyksta mūsų atpirkimo darbas“, labiausiai padeda tam, kad tikintieji gyvenimu išreikštų bei kitiems atskleistų Kristaus slėpinį ir savitą tikrosios Bažnyčios prigimtį.3

Ką reiškia žodis „liturgija“?

1069S-218Pirminė žodžio „liturgija“ reikšmė yra „viešas darbas“, „tarnavimas tautos vardu/tautai“. Krikščioniškojoje tradicijoje tuo žodžiu norima pasakyti, kad Dievo tauta dalyvauja „Dievo darbe“4. Liturgijos metu Kristus, mūsų Atpirkėjas ir Vyriausiasis Kunigas, savo Bažnyčioje, su ja ir per ją tęsia mūsų Atpirkimo darbą.

1070S-218Naujajame Testamente žodis „liturgija“ vartojamas ne tik viešajam Dievo garbinimui,5 bet ir Evangelijos skelbimui6 bei veikliai meilei7 nusakyti. Visais tais atvejais kalbama apie tarnavimą Dievui ir žmonėms. Švęsdama liturgiją, Bažnyčia yra tarnaitė, sekanti savo Viešpačiu – vieninteliu „Liturgu“8 [Didžiuoju Kunigu]: ji dalyvauja Jo kunigiškojoje (kultas), pranašiškojoje (skelbimas) ir karališkojoje (gailestingosios meilės tarnystė) veikloje:

Tad pagrįstai liturgija laikoma tarsi Kristaus kunigystės uždavinio vykdymu, kuriame regimais ženklais išreiškiamas ir kiekvienam žmogui savitu būdu suteikiamas pašventinimas, o mistinis Kristaus Kūnas, tai yra galva ir jo nariai, viešu tobulu būdu garbina Dievą. Iš to plaukia, kad kiekvienas liturgijos šventimas, kaip kunigo Kristaus ir jo kūno – Bažnyčios – darbas, yra ypatingai šventas. Joks kitas Bažnyčios veiksmas garbės vardu ar laipsniu neprilygsta jo veiksmingumui.9

Liturgija – gyvenimo šaltinis

1071S-219Būdama Kristaus darbas, liturgija yra ir Jo Bažnyčios veikla. Ji įgyvendina Bažnyčią ir rodo ją kaip regimą Dievo ir žmonių bendrystės Kristuje ženklą. Ji įtraukia tikinčiuosius į naują bendruomenės gyvenimą, siekia, kad visi dalyvautų liturgijoje „sąmoningai, aktyviai ir vaisingai“10.

1072S-219„Šventoji liturgija neapima viso Bažnyčios veikimo“11: pirma turi eiti evangelizacija, įtikėjimas ir atsivertimas; tik tada ji gali duoti vaisių tikinčiųjų gyvenime: naują gyvenimą Šventojoje Dvasioje, įsitraukimą į Bažnyčios misiją ir tarnavimą jos vienybei.

Malda ir liturgija

1073S-219Liturgija taip pat yra dalyvavimas Kristaus maldoje Tėvui Šventojoje Dvasioje. Liturgija yra visokios krikščionio maldos versmė ir vainikas. Dalyvaudamas liturgijoje, vidinis žmogus įsišaknija ir įsitvirtina12 didžioje Tėvo meilėje, „kuria [Jis] mus pamilo“ (Ef 2, 4) savo mylimajame Sūnuje. Tai taip pat „nuostabus Dievo darbas“, išgyvenamas ir pasiliekantis mumyse su kiekviena malda, „kiekvienu metu [...] Dvasioje“ (Ef 6, 18).

Katechezė ir liturgija

1074S-219„Liturgija yra viršūnė, į kurią krypsta Bažnyčios veikla, ir kartu šaltinis, iš kurio plaukia visa jos stiprybė.“13 Tad liturgija yra tinkamiausia vieta Dievo tautos katechezei. „Katechezė yra esmingai susijusi su visa liturgine ir sakramentine veikla, nes sakramentuose, o ypač Eucharistijoje, Jėzus Kristus veikia visu savo Asmeniu perkeisdamas žmones.“14

1075S-219Liturginės katechezės (kaip mystagōgia) tikslas yra įvesdinti į Kristaus slėpinį žengiant nuo to, kas regima, prie to, kas neregima, nuo ženklo prie to, kas juo žymima, nuo „sakramentų“ prie „slėpinių“. Tokiai katechezei skiriami vietiniai ir regioniniai katekizmai. Šiame Katekizme, kurio tikslas yra tarnauti visai skirtingų apeigų ir kultūrų Bažnyčiai,15 pateikiami pamatiniai ir bendri visai Bažnyčiai dalykai: liturgijos slėpinys ir liturgijos šventimas (pirmas skyrius), po to septyni sakramentai ir sakramentalijos (antras skyrius).

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

1066-1070218. Kas yra liturgija?

Liturgija yra Kristaus slėpinio, ypač Velykų slėpinio, šventimas. Joje, atliekant Jėzaus Kristaus kunigiškąją tarnybą, ženklais išreiškiamas bei įgyvendinamas žmonių pašventinimas, ir mistinis Kristaus Kūnas, t. y. jo galva ir nariai, teikia Dievui prideramą viešąjį kultą.

KBKS 218 kontekstas

1071-1075219. Kokia yra liturgijos vieta Bažnyčios gyvenime?

Liturgija kaip aukščiausio laipsnio šventoji veikla yra viršūnė, į kurią krypsta Bažnyčios veikla, ir kartu šaltinis, iš kurio plaukia visa jos stiprybė. Per liturgiją Kristus savo Bažnyčioje, su ja ir per ją tęsia mūsų atpirkimą.

KBKS 219 kontekstas

KBK išnašos

1Plg. Ef 3, 4.

2Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 5: AAS 56 (1964) 99.

3Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 2: AAS 56 (1964) 97–98.

4Plg. Jn 17, 4.

5Plg Apd 13, 2; Lk 1, 23.

6Plg. Rom 15, 16; Fil 2, 14–17. 30.

7Plg. Rom 15, 27; 2 Kor 9, 12; Fil 2, 25.

8Plg. Žyd 8, 2. 6.

9Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 7: AAS 56 (1964) 101.

10Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 11: AAS 56 (1964) 103.

11Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 9: AAS 56 (1964) 101.

12Plg. Ef 3, 16–17.

13Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 10: AAS 56 (1964) 102.

14Jonas Paulius II, Apašt. parag. Catechesi tradendae, 23: AAS 71 (1979) 1296.

15Plg. Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 3–4: AAS 56 (1964) 98.