Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

5 skirsnelis. Šventųjų bendravimas [šventųjų bendrystė]

946S-194Apaštalų tikėjimo simbolyje po „šventosios visuotinės Bažnyčios“ išpažinimo išpažįstamas „šventųjų bendravimas“. Šio tikėjimo straipsniu tam tikra prasme paaiškinamas pirmesnis: „Kas gi yra Bažnyčia, jei ne visų šventųjų susirinkimas?“506 Šventųjų bendrystė ir yra Bažnyčia.

947S-194„Kadangi visi tikintieji sudaro vieną kūną, tai vienų gėris yra dalijamas ir kitiems. [...] Taigi reikia tikėti, kad Bažnyčioje visas gėris bendras. Tačiau svarbiausias narys yra Kristus, nes Jis – Galva [...]. Vadinasi, Kristaus gėris pereina visiems nariams, ir tai vyksta per Bažnyčios sakramentus.“507 „Kadangi Bažnyčia yra vadovaujama vienos Dvasios, tai visos gėrybės, kurias ji yra gavusi, būtinai tampa bendru lobiu.“508

948S-194Pasakymas „šventųjų bendravimas“ turi dvi glaudžiai susijusias reikšmes: „šventų dalykų (sancta) bendrystė“ ir „šventų asmenų (sancti) bendrystė“.

„Sancta sanctis!“ („Kas šventa, šventiems!“) – taip daugelyje Rytų liturgijų skelbia celebrantas, iškėlęs šventąsias Dovanas prieš dalydamas Komuniją. Tikintieji (sancti) maitinami Kristaus Kūnu ir Krauju (sancta), kad augtų bendrystėje su Šventąja Dvasia (koinōnia) ir tą bendrystę perduotų pasauliui.

I. Dvasinių gėrybių bendrystė

949S-194Pirmykštėje Jeruzalės bendruomenėje mokiniai „ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužymo ir maldų“ (Apd 2, 42).

Tikėjimo bendrumas. Tikinčiųjų tikėjimas yra iš apaštalų gautas Bažnyčios tikėjimas – gyvenimo turtas, kuris didėja dalijamas.

950S-194Sakramentų bendrystė. „Visų sakramentų vaisiai priklauso visiems tikintiesiems; sakramentai lyg šventi saitai juos tarpusavyje suvienija ir tvirtai sujungia su Kristumi; užvis labiau tai padaro Krikštas, per kurį tartum pro duris įeiname į Bažnyčią. Šventųjų bendrystė – tai sakramentų kuriama vienybė [...]. Žodis 'bendrystė' taikomas visiems sakramentams, nes kiekvienas iš jų mus jungia su Dievu [...], bet geriausiai tinka Eucharistijai, kuri labiausiai tą bendrystę kuria.“509

951S-194Charizmų bendrystė: Bažnyčios bendrystėje Šventoji Dvasia „kiekvieno luomo tikintiesiems taip pat dalija ypatingas malones“ Bažnyčiai ugdyti.510 Taigi „kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui“ (1 Kor 12, 7).

952S-194„Jiems visa buvo bendra“ (Apd 4, 32): „Tikras krikščionis visa, kas yra jo nuosavybė, turi laikyti bendru visų gėriu, todėl privalo būti pasirengęs ir stengtis palengvinti stokojančiųjų vargą.“511 Krikščionis yra Viešpaties turtų valdytojas.512

953S-194Meilės bendrystė: šventųjų bendrystėje „nė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau nemiršta“ (Rom 14, 7). „Todėl jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai. Jūs esate Kristaus Kūnas ir atskiri jo nariai“ (1 Kor 12, 26–27). Meilė „neieško savo naudos“ (1 Kor 13, 5).513 Mažiausias mūsų veiksmas, atliktas iš meilės, vertingas visiems, nes išreiškia visų – gyvų ir mirusių – žmonių solidarumą, kurį pagrindžia šventųjų bendrystė. Kiekviena nuodėmė kenkia tai bendrystei.

II. Dangiškosios ir žemiškosios Bažnyčios bendrystė

954S-195Trys Bažnyčios būviai. „Kai Viešpats ateis savo didybėje, o drauge su Juo visi angelai, sunaikinus mirtį, visa bus Jam pajungta. O kol tai neįvyko, vieni Jo mokinių keliauja šioje žemėje, kiti yra baigę šį gyvenimą ir skaistinami, o treti džiaugiasi garbe, regėdami 'patį Dievą, triasmenį ir vieną, aiškiai tokį, koks Jis yra'.“514

Tačiau visi, nors skirtingu laipsniu ir būdu, esame tos pačios Dievo bei artimo meilės dalininkai ir giedame tą pačią garbės giesmę savo Dievui. Juk visi, kurie yra Kristaus, turėdami jo Dvasią, suauga į vieną Bažnyčią ir jame susiję vienas su kitu.515

955S-195„Keliaujančiųjų vienybė su broliais, kurie užmigo Kristaus ramybėje, jokiu būdu nenutrūksta, bet, kaip Bažnyčia visada tikėjo, net sustiprėja dalijantis dvasinėmis gėrybėmis.“516

956S-195Šventųjų užtarimas. „Dangaus gyventojai, glaudžiai vienydamiesi su Kristumi, tvirčiau stiprina visos Bažnyčios šventumą [...]. Jie nesiliauja Tėvą už mus meldę, aukodami nuopelnus, kurių įgijo žemėje padedami vieno Dievo ir žmonių Tarpininko, Kristaus Jėzaus [...]. Šitaip jų broliškas rūpinimasis daug padeda mums, silpniesiems“:517

Neverkite, miręs aš būsiu jums naudingesnis ir daug labiau jums padėsiu, negu gyvendamas.518

Būdama danguje, aš darysiu gera žemėje.519

957S-195Bendrystė su šventaisiais. „Tačiau dangaus gyventojų atminimą gerbiame ne vien dėl jų pavyzdžio, bet dar labiau dėl to, kad jiems reiškiama broliška meilė stiprintų Dvasioje visos Bažnyčios vienybę. Mat kaip krikščioniškas žemės keleivių bendravimas mus labiau suartina su Kristumi, taip artimas ryšys su šventaisiais mus su juo sujungia. O iš Jo, kaip iš Versmės ir Galvos, trykšta kiekviena malonė ir pačios Dievo tautos gyvybė“:520

Kristų mes garbiname, nes Jis yra Dievo Sūnus. Tuo tarpu kankinius vertai mylime kaip Viešpaties mokinius ir sekėjus dėl jų ypatingo atsidavimo savo Karaliui ir Mokytojui. O, kad ir mes taptume jų bendražygiais ir bendramoksliais!521

958S-195Bendrystė su mirusiaisiais. „Ypač pripažindama ši viso Jėzaus Kristaus mistinio Kūno bendravimą, keliaujančioji Bažnyčia nuo pat pirmųjų krikščionybės amžių giliai pamaldžiai gerbė mirusiųjų atminimą ir, kadangi 'šventa ir išganinga yra mintis melstis už mirusius, kad jie būtų išvaduoti iš nuodėmių' (2 Mak 12, 46), stengėsi jiems padėti.“522 Mūsų malda už mirusiuosius gali ne tik jiems padėti: mūsų užtarti, jie ir mus gali veiksmingai užtarti.

959S-195Vienatinėje Dievo šeimoje. „Mes visi, būdami Dievo vaikai ir sudarydami vieną šeimą Kristuje, tarpusavio meile ir drauge pačiu Švenčiausiosios Trejybės garbinimu bendraudami tarpusavyje, atitinkame giliausiąjį Bažnyčios pašaukimą.“523

Santrauka

960S-194Bažnyčia yra „šventųjų bendrystė“: šie žodžiai pirmiausia taikomi „šventiems dalykams“ (sancta), ypač Eucharistijai, kuri ženklina ir kuria „tikinčiųjų, kurie sudaro vieną kūną Kristuje, vienybę“.524

961S-195Šis pasakymas taip pat reiškia „šventų asmenų“ (sancti) bendrystę Kristuje, kuris yra „miręs už visus“, todėl tai, ką kiekvienas daro ar kenčia Kristuje ir dėl Kristaus, tarnauja visiems.

962S-195„Mes tikime visų krikščionių bendrystę – tų, kurie tebekeliauja šioje žemėje, kurie, užbaigę šį gyvenimą, dar skaistinami, ir tų, kurie džiaugiasi dangaus laime; jie visi sudaro vieną Bažnyčią; drauge tikime, kad šioje bendrystėje gailestingoji Dievo ir Jo šventųjų meilė yra visada pasirengusi išklausyti mūsų maldas.“525

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

946-953, 960194. Ką reiškia pasakymas šventųjų bendravimas [šventųjų bendrystė]?

Toks pasakymas pirmiausia reiškia bendrą visų Bažnyčios narių dalijimąsi šventaisiais dalykais (sancta): tikėjimu, sakramentais, ypač Eucharistija, charizmomis ir kitomis dvasinėmis dovanomis. Bendrystės šaltinis yra meilė, kuri „neieško sau naudos“ (1 Kor 13, 5), bet skatina tikinčiuosius turėti „visa bendra“ (Apd 4, 32), net savo medžiaginėmis gėrybėmis tarnauti didžiausių vargšų labui.

KBKS 194 kontekstas

954-959, 961-962195. Ką dar reiškia pasakymas šventųjų bendravimas [šventųjų bendrystė]?

Toks pasakymas taip pat reiškia šventųjų (sancti), t. y. per malonę susivienijusių su mirusiu ir prisikėlusiu Kristumi asmenų, tarpusavio bendrystę. Vieni keliauja žemėje; kiti, išėję iš šio gyvenimo, išskaistinami padedami ir mūsų maldų; treti jau džiaugiasi Dievo šlove ir užtaria mus. Visi drauge Kristuje jie sudaro vieną šeimą – Bažnyčią Trejybės šlovei ir garbei.

KBKS 195 kontekstas

YC nuorodos

 

KBK išnašos

506Šv. Nicetas Remezianietis, Instructio ad competentes, 5, 3, 23 [Explanatio Symboli, 10]: TPL 1, 119 (PL 52, 871).

507Šv. Tomas Akvinietis, In Symbolum Apostolorum scilicet „Credo in Deum“ expositio, 13, in: Opera omnia, v. 27, Paryžius, 1875, p. 224.

508Catechismus Romanus, 1, 10, 24, ed. P. Rodríguez, Vatikanas–Pamplona, 1989, p. 119.

509Catechismus Romanus, 1, 10, 24, ed. P. Rodríguez, Vatikanas–Pamplona, 1989, p. 119.

510Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 12: AAS 57 (1965) 16.

511Catechismus Romanus, 1, 10, 27, ed. P. Rodríguez, Vatikanas–Pamplona, 1989, p. 121.

512Plg. Lk 16, 1. 3.

513Plg. 1 Kor 10, 24.

514Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 49: AAS 57 (1965) 54.

515Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 49: AAS 57 (1965) 54–55.

516Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 49: AAS 57 (1965) 55.

517Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 49: AAS 57 (1965) 55.

520Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 50: AAS 57 (1965) 56.

522Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 50: AAS 57 (1965) 55.

523Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 51: AAS 57 (1965) 58.

524Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 3: AAS 57 (1965) 6.

525Paulius VI, Sollemnis Professio fidei, 30: AAS 60 (1968) 445.