Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Eucharistijos sakramentas

271.  Kas yra Eucharistija?

1322-13231409Tai tikroji Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūno ir Kraujo auka, kurią jis įsteigė, kad per amžius iki jo atėjimo tęstųsi Kryžiaus auka, taip patikėdamas savo Bažnyčiai savo Mirties ir Prisikėlimo atminimą. Tai vienybės ženklas, meilės ryšys, Velykų puota, per kurią priimamas Kristus, siela pripildoma malonės ir suteikiamas amžinojo gyvenimo laidas.

272.  Kada Kristus įsteigė Eucharistiją?

13231337-1340Jis įsteigė ją Didįjį ketvirtadienį, „tą naktį, kurią buvo išduotas“ (1 Kor 11, 23), su savo apaštalais švęsdamas Paskutinę vakarienę.

273.  Kaip jis ją įsteigė?

1337-134013651406Surinkęs apaštalus Paskutinės vakarienės menėje, Jėzus paėmė duoną į savo rankas, laužė ir davė jos jiems, tardamas: „Imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas.“ Paskui jis paėmė į savo rankas taurę vyno ir tarė: „Imkite ir gerkite iš jos visi, nes tai yra taurė naujosios ir amžinosios Sandoros, mano kraujo, kuris už jus ir visus išliejamas nuodėmėms atleisti. Tai darykite mano atminimui.“

274.  Ką Eucharistija reiškia Bažnyčios gyvenime?

1324-13271407Tai viso krikščioniškojo gyvenimo versmė ir viršūnė. Eucharistijoje savo aukščiausią tašką pasiekia Dievo pašventinamasis veikimas mūsų atžvilgiu ir jam teikiamas mūsų kultas. Ji apima visą dvasinį Bažnyčios gėrį – patį Kristų, mūsų Velykas. Eucharistija išreiškia ir sukuria dieviškojo gyvenimo bendrystę ir Dievo tautos vienybę. Švęsdami Eucharistiją, mes jau dabar vienijamės su dangaus liturgija ir iš anksto ragaujame amžinojo gyvenimo.

275.  Kaip vadinamas šis sakramentas?

1328-1332Neišmatuojamas šio sakramento turtingumas išreiškiamas įvairiais pavadinimais, perteikiančiais atskirus jo aspektus. Labiausiai paplitę šie: Eucharistija, šventosios Mišios, Viešpaties vakarienė, Duonos laužymas, Eucharistijos šventimas, Viešpaties kančios, mirties ir prisikėlimo atminimas, Šventoji Auka, Šventoji ir dieviškoji liturgija, Šventieji slėpiniai, Švenčiausiasis altoriaus Sakramentas, šventoji Komunija.

276.  Kokia yra Eucharistijos vieta Dievo išganymo plane?

1333-1344Eucharistijos pirmavaizdis Senojoje Sandoroje pirmiausia yra Paschos vakarienė, kasmet žydų švenčiama su neraugintąja duona, minint skubotą ir išlaisvinantį išvykimą iš Egipto. Jėzus paskelbė ją mokydamas ir įsteigė su savo apaštalais švęsdamas Velykų pokylį Paskutinės vakarienės metu. Ištikimai laikydamasi Viešpaties paliepimo: „Tai darykite mano atminimui“ (1 Kor 11, 24), Bažnyčia visada šventė Eucharistiją, ypač sekmadienį, Jėzaus prisikėlimo dieną.

277.  Kaip švenčiama Eucharistija?

1345-13551408Yra dvi didelės dalys, sudarančios vieną kulto aktą: Žodžio liturgija, apimanti Dievo žodžio skelbimą bei klausymąsi, ir Eucharistijos liturgija, apimanti duonos ir vyno atnašavimą, maldą, arba anaforą, su konsekracijos žodžiais ir komuniją.

278.  Kas yra Eucharistijos šventimo tarnautojas?

13481411Vyskupas arba kunigas, kurio įšventinimas galioja ir kuris veikia atstovaudamas Kristui kaip Galvai ir Bažnyčios vardu.

279.  Kokie yra esmingi ir būtini Eucharistijos elementai?

1412Tai kvietinė duona ir vynuogių vynas.

280.  Kokia prasme Eucharistija yra Kristaus aukos atminimas?

1362-1367Eucharistija yra atminimas ta prasme, kad ji padaro esamą ir rea­lią auką, kurią Kristus kartą visiems laikams ant kryžiaus paaukojo Tėvui už visą žmoniją. Eucharistijos kaip aukos pobūdis išreiškiamas pačiais jos įsteigimo žodžiais: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas“, „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“ (Lk 22, 19–20). Kryžiaus auka ir Eucharistijos auka yra viena vienintelė auka. Auka ir aukotojas tapatūs, skiriasi tik aukojimosi būdas: kruvinas – ant kryžiaus, nekruvinas – Eucharistijoje.

281.  Kokiu būdu Bažnyčia dalyvauja Eucharistijos aukoje?

1368-13721414Eucharistijoje Kristaus auka tampa ir jo Kūno narių auka. Joje su Kristumi vienijamas tikinčiųjų gyvenimas, garbinimas, kančia, malda, darbas. Kaip auka Eucharistija aukojama už visus gyvus ir mirusius tikinčiuosius, atlyginant už visų žmonių nuodėmes ir siekiant gauti iš Dievo dvasinių ir laikinųjų gėrybių. Su Kristaus auka taip pat vienijasi dangaus Bažnyčia.

282.  Kaip Jėzus yra Eucharistijoje?

1373-13751413Jėzus Kristus yra Eucharistijoje nepakartojamu ir nepalyginamu būdu. Jis iš tiesų yra tikrai, realiai ir substancialiai: su savo Kūnu ir Krauju, su savo Siela ir Dievyste. Todėl visas Kristus – Dievas ir žmogus – joje yra sakramentiniu būdu, t. y. duonos ir vyno eucharistiniais pavidalais.

283.  Ką reiškia transsubstanciacija?

1376-13771413Transsubstanciacija reiškia visos duonos substancijos pavirtimą Kristaus Kūno substancija ir visos vyno substancijos pavirtimą jo Kraujo substancija. Šis pavirtimas vyksta per Eucharistijos maldą dėl Kristaus žodžio veiksmingumo ir Šventosios Dvasios veikimo. Tačiau duonos ir vyno apčiuopiamos savybės, t. y. eucharistiniai pavidalai, nepakinta.

284.  Ar duonos laužymas padalija Kristų?

1377Duonos laužymas nepadalija Kristaus. Jis visas yra kiekviename eucharistiniame pavidale ir kiekvienoje jo dalelėje.

285.  Kiek ilgai tęsiasi Kristaus buvimas Eucharistijoje?

1377Jis tęsiasi, kol išlieka eucharistiniai pavidalai.

286.  Kokio pobūdžio kultas teiktinas Eucharistijos sakramentui?

1378-13811418Tiek švenčiant Eucharistiją, tiek už jos ribų jam teiktinas latrijos (latria), t. y. garbinimo (adoratio), kultas, skiriamas vien Dievui. Iš tiesų Bažnyčia kuo rūpestingiausiai saugoja konsekruotas Ostijas, neša jas ligoniams ir kitiems negalintiems dalyvauti šventosiose Mišiose žmonėms, išstato iškilmingam tikinčiųjų garbinimui, neša procesijose ir ragina dažnai lankyti bei garbinti tabernakulyje laikomą Švenčiausiąjį Sakramentą.

287.  Kodėl Eucharistija yra Velykų pokylis?

1382-13841391-1396Eucharistija yra Velykų pokylis, nes Kristus, sakramentiškai įgyvendindamas savo Velykas, duoda mums savo Kūną ir Kraują kaip valgį ir gėrimą ir savo auka suvienija mus su savimi ir tarpusavyje.

288.  Ką reiškia altorius?

13831410Altorius simbolizuoja patį Kristų kaip atnašaujamą auką (altorius – Kryžiaus auka) ir kaip mums duodamą dangiškąjį maistą (altorius – eucharistinis stalas).

289.  Kada Bažnyčia įpareigoja dalyvauti šventosiose Mišiose?

13891417Bažnyčia įpareigoja tikinčiuosius dalyvauti šventosiose Mišiose kiekvieną sekmadienį ir per privalomąsias šventes bei pataria dalyvauti ir kitomis dienomis.

290.  Kada privalu priimti šventąją Komuniją?

1389Bažnyčia pataria tikintiesiems su derama nuostata priimti šventąją Komuniją dalyvaujant šventosiose Mišiose, o įpareigoja bent per Velykas.

291.  Ko reikalaujama, norint priimti šventąją Komuniją?

1385-13891415Norint priimti šventąją Komuniją, reikia visiškai priklausyti Katalikų Bažnyčiai ir būti malonės būvyje, t. y. jaustis nepadarius mirtinosios nuodėmės. Kas suvokia padaręs sunkiąją nuodėmę, prieš eidamas Komunijos turi priimti Sutaikinimo sakramentą. Taip pat svarbu būti susikaupusiam bei maldingai nusiteikusiam, laikytis Bažnyčios nustatyto pasninko ir tinkamai elgtis (judėti, rengtis), šitaip išreiškiant pagarbą Kristui.

292.  Kokie yra šventosios Komunijos vaisiai?

1391-13971416Šventoji Komunija stiprina mūsų vienybę su Kristumi ir jo Bažnyčia, palaiko ir atnaujina per Krikštą ir Sutvirtinimą gautąją malonę ir ugdo artimo meilę. Sustiprindama mus meilėje, ji naikina lengvąsias nuodėmes ir sergsti nuo mirtinųjų nuodėmių ateityje.

293.  Kada galima teikti šventąją Komuniją kitiems krikščionims?

1398-1401

Katalikų tarnautojai teisėtai teikia šventąją Komuniją Rytų Bažnyčių nariams, nesantiems visiškoje bendrystėje su Katalikų Bažnyčia, bet prašantiems jos savo noru ir su deramu nusiteikimu.

Kitų bažnytinių bendruomenių nariams katalikų tarnautojai teisėtai teikia šventąją Komuniją tada, kai šie dėl svarbių priežasčių jos prašo savo noru, yra deramai nusiteikę ir išpažįsta tikį šiuo sakramentu kaip katalikai.

294.  Kodėl Eucharistija yra „būsimos garbės laidas“?

1402-1405

Todėl, kad Eucharistija mus pripildo visų malonių ir dangaus palaiminimų, stiprina šio gyvenimo kelionėje ir akina trokšti amžinojo gyvenimo, jau dabar vienydama mus su Tėvo dešinėje sėdinčiu Kristumi, dangaus Bažnyčia, Palaimintąja Mergele Marija ir visais šventaisiais.

Eucharistijoje mes „laužome vieną duoną, kuri yra nemirtingumo vaistas – priešnuodis, kad ne mirtume, bet amžinai gyventume Jėzuje Kristuje“ (šv. Ignotas Antiochietis).