Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Tikėjimo simboliai

185S-33Y-26Kas sako „tikiu“, sako: „Pritariu tam, ką mes tikime.“ Tikėjimo bendrumui reikalinga bendra tikėjimo kalba, visiems privaloma ir visus vienijanti tuo pačiu tikėjimo išpažinimu.

186S-33Y-26Nuo pat pradžios apaštališkoji Bažnyčia išreikšdavo ir perduodavo savo tikėjimą trumpomis, visiems privalomomis formulėmis.1 Tačiau labai greitai Bažnyčia nusprendė visą savo tikėjimo esmę sutelkti į organiškas ir darnias santraukas, skirtas pirmiausia besirengiantiems Krikštui:

Ši tikėjimo santrauka nėra sudaryta pagal žmonių nuomones; iš viso Šventojo Rašto buvo išrinkta tai, kas svarbiausia, kad būtų pateiktas vieningas tikėjimo mokymas. Kaip mažame garstyčios grūdelyje jau slypi daugybė jos šakų, taip ir nedaugely tos tikėjimo santraukos žodžių sukauptas visas Senojo ir Naujojo Testamento religinis pažinimas.2

187S-33Y-26Tokios tikėjimo santraukos vadinamos „tikėjimo išpažinimais“, nes jos glaustai išreiškia krikščionių išpažįstamą tikėjimą. Jos vadinamos „Credo“ („Tikiu“), nes paprastai prasideda tuo lotyniškuoju žodžiu. Jas vadina ir „Tikėjimo simboliais“.

188S-33Y-26Y-27Graikiškas žodis symbolon reiškė perlaužto daikto (pvz., antspaudo) pusę, kuri buvo laikoma atpažinimo ženklu. Daikto šukės būdavo pridedamos viena prie kitos, norint nustatyti jo pateikėją. Tad Tikėjimo simbolis yra tikinčiųjų atpažinimo ir bendrumo ženklas. Vėliau symbolon reiškė santrauką, rinkinį, apžvalgą. „Tikėjimo simbolis“ yra pagrindinių tikėjimo tiesų rinkinys. Vadinasi, jis yra katechezės išeities taškas ir pagrindinis jos tekstas.

189S-34Y-27Pirmą kartą „tikėjimas išpažįstamas“ Krikšto metu. Tad „Tikėjimo simbolis“ pirmiausia yra Krikšto simbolis. Kadangi krikštijama „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19), Krikšto metu išpažįstamos tiesos yra išdėstytos pagal jų ryšį su trimis Švenčiausiosios Trejybės Asmenimis.

190S-34Y-27Tad Tikėjimo simbolis padalytas į tris dalis: „Iš pradžių minimas pirmasis dieviškosios prigimties Asmuo ir nuostabus kūrimo darbas; paskui antrasis Asmuo ir žmonių Atpirkimo slėpinys; pagaliau trečiasis Asmuo, mūsų pašventinimo šaltinis ir pradžia.“3 Tai „trys mūsų (Krikšto) antspaudo dalys“4.

191S-34Y-27Tos trys dalys „skirtingos, nors tarpusavyje susijusios. Pagal Bažnyčios tėvų dažnai naudotą palyginimą, jas vadiname articulos [nariais; straipsniais]. Mat kaip kūnas sudarytas iš narių, taip ir šiame tikėjimo išpažinime dera ir teisinga articulum vadinti kiekvieną sakinį, kurį mums privalu tikėti aiškiai apibrėžtą ir atskirtą nuo kito.“5 Pagal senąją, šv. Ambraziejaus paliudytą tradiciją buvo įprasta Credo skirstyti į dvylikaarticulos, apaštalų skaičiumi simbolizuojančių visą jų tikėjimą.6

192S-33Y-26Amžiams bėgant, yra buvę daug tikėjimo išpažinimų, arba simbolių, atsiliepiančių į atskirų epochų poreikius; tai įvairių apaštalinių ir senovinių Bažnyčių tikėjimo simboliai,7 „Quicumque“ – vadinamasis šv. Atanazo tikėjimo simbolis,8 kai kurių Sinodų ir Susirinkimų – Toledo,9 Laterano,10 Lijono,11 Tridento,12 arba atskirų popiežių tikėjimo išpažinimai, pvz., „Fides Damasi“13 arba Pauliaus VI (1968) „Dievo tautos Credo14.

193S-35Y-26Nė vienas atskirų Bažnyčios gyvenimo etapų Tikėjimo simbolis negali būti laikomas pasenusiu ar nebenaudingu. Jie per įvairias jų santraukas padeda mums šiandien pažinti ir geriau suprasti visų laikų tikėjimą.

Bažnyčios gyvenimui ypač svarbūs du tikėjimo simboliai:

194S-35Y-26Y-28Apaštalų tikėjimo simbolis, šitaip vadinamas dėl to, kad pagrįstai laikomas tikslia apaštalų tikėjimo santrauka. Tai senovinis Romos Bažnyčios Krikšto tikėjimo simbolis. Jo autoritetas yra didžiulis, nes „tai Tikėjimo simbolis, kurį saugo Romos Bažnyčia, – toji, kurioje sostą turėjo Petras, pirmasis tarp apaštalų, ir į kurią jis atnešė bendrą visų įsitikinimą“15.

195S-35Y-26Y-29Nikėjos–Konstantinopolio tikėjimo simbolio autoritetas kyla iš to, kad jis yra dviejų pirmųjų visuotinių Susirinkimų (325 ir 381 m.) vaisius. Dar ir šiandien jis yra bendras visoms didžiosioms Rytų ir Vakarų Bažnyčioms.

196Y-26Mūsų Katekizme tikėjimas bus dėstomas pagal Apaštalų tikėjimo simbolį, kuris, galima sakyti, yra seniausias Romos katekizmas. Tačiau dėstymą nuolat papildys ir Nikėjos–Konstantinopolio tikėjimo simbolis, kuris dažnai yra išsamesnis ir nuodugnesnis.

197S-33Y-26Gyvenimą teikiantį mūsų Tikėjimo simbolį priimkime kaip savo Krikšto dieną, kai visas mūsų gyvenimas buvo patikėtas „mokslo pavyzdžiui“ (Rom 6, 17). Kalbėti „Credo“ tikint reiškia bendrauti su Dievu: Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia. Tai reiškia taip pat bendrauti ir su visa Bažnyčia, kuri mums perduoda tikėjimą ir kurios prieglobstyje mes tikime:

Tas Tikėjimo simbolis yra dvasinis antspaudas, mūsų širdies mąstymas ir nuolatinė apsauga, jis iš tikrųjų yra mūsų sielos lobis.16

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

185-188, 192, 19733. Kas yra Tikėjimo simboliai?

Tai aiškios formulės, dar vadinamos Tikėjimo išpažinimais, arba Credo. Jais Bažnyčia nuo pat pradžių glaustai išreiškė ir perdavė savo tikėjimą normatyvia ir visiems tikintiesiems bendra kalba.

KBKS 33 kontekstas

189-19134. Kokie Tikėjimo simboliai yra seniausi?

Seniausi yra Krikšto simboliai. Kadangi Krikštas teikiamas „vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19), išpažįstamosios tikėjimo tiesos čia išdėstytos pagal jų ryšį su trimis Švenčiausiosios Trejybės Asmenimis.

KBKS 34 kontekstas

193-19535. Kokie Tikėjimo simboliai yra svarbiausi?

Tai Apaštalų simbolis, kuris yra senovinis Romos Bažnyčios Krikšto simbolis, ir Nikėjos–Konstantinopolio simbolis, pirmųjų visuotinių Susirinkimų Nikėjoje (325) ir Konstantinopolyje (381) vaisius, dar ir šiandien bendras visoms didžiosioms Rytų ir Vakarų Bažnyčioms.

KBKS 35 kontekstas

YC nuorodos

185-188, 192-19726. Kas yra tikėjimo išpažinimai?

188-19127. Kaip atsirado tikėjimo išpažinimai?

19428. Koks yra apaštalų tikėjimo išpažinimas?

19529. Nikėjos-Konstantinopolio Simbolis

 

KBK išnašos

1Plg. Rom 10, 9; 1 Kor 15, 3–5; etc.

2Šv. Kirilas Jeruzalietis, Catecheses illuminandorum 5, 12, in: Opera, v. 1, ed. G. C. Reischl, Miunchenas, 1848, p. 150 (PG 33, 521–524).

3Catechismus Romanus, 1, 1, 4, ed. P. Rodríguez, Vatikanas–Pamplona, 1989, p. 20.

4Šv. Ireniejus, Demonstratio apostolicae praedicationis, 100: SC 62, 170.

5Catechismus Romanus, 1, 1, 4, ed. P. Rodríguez, Vatikanas–Pamplona, 1989, p. 20.

6Plg. Šv. Ambraziejus, Explanatio Symboli, 8: CSEL 73, 10–11 (PL 17, 1196).

7Plg. Symbola fidei ab Ecclesia antiqua recepta: DS 1–64.

8Plg. DS 75–76.

9Toledo XI susirinkimas: DS 525–541.

10Laterano IV Susirinkimas: DS 800–802.

11Liono II Susirinkimas: DS 851–861.

12Professio fidei Tridentina: DS 1862–1870.

13Plg. DS 71–72.

14Sollemnis Professio fidei: AAS 60 (1968) 433–445.

15Šv. Ambraziejus, Explanatio Symboli, 7: CSEL 73, 10 (PL 17, 1196).

16Šv. Ambraziejus, Explanatio Symboli, 1: CSEL 73, 3 (PL 17, 1193).