Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

6 skirsnis. Jėzus „įžengė į dangų ir sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje“

659S-132„Baigęs jiems kalbėti, Viešpats Jėzus buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje“ (Mk 16, 19). Kristaus kūnas buvo pašlovintas nuo pat jo Prisikėlimo momento; tai parodė naujos, antgamtinės, tokiomis ir išliksiančios Jo kūno ypatybės.590 Tačiau per tas keturiasdešimt dienų, kai Jis su savo mokiniais bendrai valgė ir gėrė,591 aiškino jiems apie Dievo karalystę,592 Jo garbę dar dengė paprasta žmogiška išvaizda.593 Paskutinis Jėzaus pasirodymas baigėsi galutiniu Jėzaus, kaip žmogaus, įžengimu į dieviškąją garbę; tai simbolizavo debesis594 ir dangus595, kuriame Jis dabar sėdi Dievo dešinėje.596 Tik vienąsyk Jis padarė išimtį ir pasirodė „lyg ne laiku gimusiam“ (1 Kor 15, 8) Pauliui, kad tuo paskutiniu pasirodymu padarytų jį apaštalu.597

660S-132Tai, kad Prisikėlusiojo garbė tuo metu dar buvo pridengta, atskleidė mįslingi Jo žodžiai, pasakyti Marijai Magdalietei: „Aš dar neįžengiau pas Tėvą. Verčiau eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: 'Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą'“ (Jn 20, 17). Tai parodo, jog prisikėlusio ir Dievo dešinėn pakelto Kristaus garbės spindėjimas skiriasi; tą ir išryškino istorinis ir drauge transcendentinis Žengimo į dangų įvykis.

661S-132Šis paskutinis etapas artimai susijęs su pirmuoju, su nužengimu iš dangaus įsikūnijant. Tik tas, kuris išėjo iš Tėvo, gali grįžti pas Tėvą, būtent Kristus.598 „Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus“ (Jn 3, 13).599 Paliktas vien savo prigimtoms jėgoms, žmogus negali įeiti į „Tėvo namus“600, į Dievo gyvenimą ir laimę. Atverti šį įėjimą žmonėms gali tik Kristus, kuris „mums, savo mistinio kūno nariams, davė viltį irgi nueiti tenai, kur nuėjo Galva ir pirmasis iš mūsų“601.

662S-132„O aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs“ (Jn 12, 32). Pakėlimas ant kryžiaus reiškia ir pranašauja pakėlimą žengiant į dangų. Jis buvo pastarojo pradžia. Jėzus Kristus, vienintelis Naujosios ir amžinosios Sandoros kunigas, „įžengė ne į rankų darbo šventyklą [...], bet į patį dangų, kad nuo dabar mus užtartų, stovėdamas prieš Dievo veidą“ (Žyd 9, 24). Danguje Kristus nuolat veikia kaip amžinasis Kunigas; „todėl jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų“ (Žyd 7, 25). Kaip „būsimųjų gėrybių kunigas“ (Žyd 9, 11), Jis yra liturgijos, kuri šlovina Tėvą danguje, centras ir pagrindinis veikėjas.602

663S-132Dabar Kristus sėdi Tėvo dešinėje: „Tėvo dešinė mums reiškia dievišką garbę ir šlovę, kurios apsuptas yra Dievo Sūnus, nuo amžių esąs Dievas ir vienesmis su Tėvu; kadangi Jis įsikūnijo ir Jo kūnas drauge buvo išaukštintas, tai ir su kūnu sėdi Tėvo dešinėje.“603

664S-132Sėstis Tėvo dešinėje reiškia Mesijo viešpatavimo pradžią; išsipildo pranašo Danielio vizija apie Žmogaus Sūnų: „Jam buvo duota valdžia ir garbė, ir karalystė, idant jam tarnautų visų kalbų tautos ir gentys. Jo valdžia yra amžina valdžia, tverianti amžinai, jo Karalystė niekad nebus sunaikinta“ (Dan 7, 14). Nuo šio momento apaštalai tapo Karalystės, kurioje Jis „viešpataus per amžius“604, liudytojais.

Santrauka

665S-132Kristaus Žengimas į dangų ženklina galutinį Jėzaus, kaip žmogaus, įėjimą į dangiškąsias Dievo valdas, iš kurių Jis sugrįš,605 bet kurios iki tol slėps Jį nuo žmonių akių.606

666S-132Jėzus Kristus, Bažnyčios Galva, pirma mūsų įžengė į garbingąją Tėvo karalystę, kad mes, Jo kūno nariai, gyventume viltimi vieną dieną amžinai būti su Juo.

667S-132Jėzus Kristus, visiems laikams įžengęs į dangaus šventovę, nuolat užtaria mus kaip tarpininkas, laiduojantis nepaliaujamą Šventosios Dvasios sruvenimą į mus.

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

659-667132. Ką išreiškia Žengimas į dangų?

Po keturiasdešimt dienų, per kurias Kristus pasirodydavo savo apaštalams paprastais žmogiškaisiais bruožais, dengusiais  Prisikėlusiojo šlovę, jis užžengė į dangų ir atsisėdo Tėvo dešinėje. Jis yra Viešpats, su savo žmogyste nuo tol karaliaujantis amžinojoje Dievo Sūnaus šlovėje ir nepaliaujamai mus užtariantis Tėvui. Jis siunčia mums savo Dvasią ir teikia mums vilties vieną dieną susitikti su juo ten, kur jis yra parengęs mums vietą.

KBKS 132 kontekstas

KBK išnašos

590Plg. Lk 24, 31; Jn 20, 19.26.

591Plg. Apd 10, 41.

592Plg. Apd 1, 3.

593Plg. Mk 16, 12; Lk 24, 15; Jn 20, 14–15; 21, 4.

594Plg. Apd 1, 9; taip pat Lk 9, 34–35; Iš 13, 22.

595Plg. Lk 24, 51.

596Plg. Mk 16, 19; Apd 2, 33; 7, 56; taip pat Ps 110, 1.

597Plg. 1 Kor 9, 1; Gal 1, 16.

598Plg. Jn 16, 28.

599Plg. Ef 4, 9–10.

600Plg. Jn 14, 2.

601I Šeštinių dėkojimo giesmė, 46, in: Romos mišiolas, I Pagrindinis mišiolas, Kaunas–Vilnius, 1987, p. 437.

602Plg. Apr 4, 6–11.

603Šv. Jonas Damaskietis, Expositio fidei, 75 [De fide orthodoxa, 4, 2]: PTS 12, 173 (PG 94, 1104).

604Nikėjos–Konstantinopolio simbolis: DS 150.

605Plg. Apd 1, 11.

606Plg. Kol 3, 3.