Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik Pratarmė ir klausimų sąrašas su atitinkamomis KBK sąsajomis

1 skirsnis. Maldos formos

I. Žodinė malda

2700S-569Y-501Dievas kalba žmogui savo žodžiu. Mūsų maldai gyvybę suteikia mintimi ar balsu ištarti žodžiai. Tačiau svarbiausia širdžiai būti čia ir dabar su Tuo, kuriam kalbame melsdamiesi. „Ar mūsų malda bus išklausyta, priklauso ne nuo žodžių gausumo, bet nuo mūsų sielų įkarščio.“2

2701S-569Y-501Žodinė malda yra neatskiriama krikščioniškojo gyvenimo dalis. Patraukęs prie savęs mokinius tyliąja malda, Mokytojas juos išmoko žodinės maldos: „Tėve mūsų“. Jėzus meldėsi ne tik liturginėmis sinagogos maldomis; Evangelijos mums parodo, kaip Jis pakiliu balsu taria asmeninės maldos žodžius – ir džiugiai šlovindamas Tėvą,3 ir apimtas sielvarto Getsemanėje.4

2702S-569Y-501Mūsų žmogiška prigimtis reikalauja, kad vidinėje maldoje dalyvautų ir pojūčiai. Mes esame kūnas ir dvasia ir jaučiame poreikį išreikšti savo jausmus išorėje. Melstis turime visa savo esybe, kad mūsų maldavimas būtų kuo stipresnis.

2703S-569Y-501Tas poreikis atitinka ir Dievo reikalavimą. Dievas ieško garbintojų Dvasia ir tiesa, taigi gyvos, iš sielos gelmių kylančios maldos. Jis taip pat nori išorinės išraiškos, kad ir kūnas dalyvautų vidinėje maldoje, nes tada Dievas tobulai pagarbinamas viskuo, į ką Jis turi teisę.

2704S-569Y-501Kadangi žodinė malda yra išorinė ir labai žmogiška, ji pirmiausia yra tikinčiųjų būrio malda. Tačiau ir giliausia vidinė malda negali apsieiti be žodinės maldos. Malda tampa vidinė tiek, kiek mes suvokiame Tą, „kuriam kalbame“5. Tada žodinė malda tampa pirmąja kontempliatyviosios maldos pakopa.

II. Meditacija

2705S-570Y-502Y-504Meditacija pirmiausia yra ieškojimas. Dvasia stengiasi suprasti krikščioniškojo gyvenimo „kodėl“ ir „kaip“, kad įsiklausytų, ko Dievas reikalauja, ir į tai atsilieptų. Tą daryti reikia susikaupus, o tai nėra lengva. Paprastai padeda knyga; krikščionys turi iš ko rinktis: tai ir Šventasis Raštas, ypač Evangelijos, ir šventi paveikslai, ir atskiroms dienoms ar laikams skirti liturginiai tekstai, dvasinio gyvenimo žinovų raštai, dvasingumą ugdantys veikalai, didžioji kūrinijos ir istorijos knyga, Dievo „šiandien“ atverstas puslapis.

2706S-570Y-502Y-504Apmąstyti tai, kas skaitoma, reiškia tai įsidėmėti ir pritaikyti sau. Čia atsiveria kita – gyvenimo knyga. Nuo minties einama prie tikrovės. Kiek parodai nusižeminimo ir tikėjimo, tiek atrandi paskatų, kurios jaudina širdį ir gali būti įžvelgiamos. Norint pasiekti šviesą, būtina daryti tai, kas teisinga: „Viešpatie, ko nori, kad daryčiau?“

2707S-570Y-502Y-504Kiek yra dvasinio gyvenimo mokytojų, tiek ir meditacijos metodų. Krikščionis privalo mąstyti reguliariai, kitaip jis bus panašus į uolėtą ar erškėčiuotą dirvą iš palyginimo apie sėjėją.6 Tačiau metodas yra tik vadovas; svarbu su Šventąja Dvasia žengti priekin vieninteliu maldos keliu, kuris yra Jėzus Kristus.

2708S-570Y-502Y-504Meditacija pasitelkia mintį, vaizduotę, jausmus, troškimus. Toks sutelkimas būtinas norint geriau perprasti tikėjimo įsitikinimus, paakinti širdį atsiversti ir sustiprinti norą sekti Kristumi. Krikščioniškajai maldai labiausiai tinka apmąstyti „Kristaus slėpinius“ skaitant apie dieviškuosius dalykus (lectio divina) arba kalbant rožinį. Tokia maldingos meditacijos forma labai vertinga, tačiau krikščioniškoji malda turi siekti dar toliau: pažinti Jėzaus meilę, su Juo vienytis.

III. Kontempliatyvioji malda

2709S-571Y-503Kas yra kontempliatyvioji malda? Šv. Teresė atsako: „Aš manau, kad minties malda yra ne kas kita, kaip nuoširdus draugiškas bendravimas, kai dažnai kalbamės su Dievu visai vieni, būdami tikri, jog Jis mus myli.“7

Kontempliatyvioji malda ieško „to, kurį myli mano širdis“ (Gg 3, 1)8, tai yra Jėzaus, o Jame – Tėvo. Jo ieškome, nes Jo trokšti visada yra meilės pradžia; Jo ieškome su tyru tikėjimu, tuo tikėjimu, kuris mums leidžia gimti iš Jo ir Jame gyventi. Ir kontempliuojant dar galima medituoti, tačiau žvilgsnis jau krypsta į Viešpatį.

2710S-571Y-503Kontempliatyviosios maldos laikas ir trukmė priklauso nuo širdies paslaptis atveriančios tvirtos valios. Kontempliuojama ne tada, kai atlieka laiko, bet kai surandama laiko Viešpačiui, tvirtai pasiryžus jo netrumpinti, kad ir koks sunkus ir sausringas būtų susitikimas su Juo. Ne visuomet galime medituoti, bet visuomet galime kontempliuoti, nepaisydami sveikatos būklės, darbo sąlygų ir nuotaikos. Ieškojimo ir susitikimo vieta yra beturtė ir tikinti širdis.

2711S-571Y-503Kontempliatyvioji malda pradedama panašiai kaip ir Eucharistinė liturgija: širdyje susikaupę, visą save palenkiame Šventosios Dvasios veikimui, apsigyvename Viešpaties namuose, kurie esame patys, sužadiname tikėjimą, kad čia ir dabar būtume su Tuo, kuris mūsų laukia, nusimetame visas kaukes ir atgręžiame širdį į mus mylintį Viešpatį, kad Jam save patikėtume kaip išskaistintiną ir perkeistintiną atnašą.

2712S-571Y-503Kontempliatyvioji malda yra Dievo vaiko, atleidimą gavusio nusidėjėlio, malda; jis išmoksta priimti meilę, kuria yra mylimas, ir trokšta į ją atsiliepti dar didesne meile.9 Tačiau jis žino, kad jo meilė, kuria jis atsiliepia, yra Šventosios Dvasios išlieta jo širdyje, nes viskas yra iš Dievo malonės. Kontempliatyvioji malda yra nuolankus ir neturto dvasios kupinas atsidavimas mylinčio Tėvo valiai, vis tvirčiau susivienijant su Jo mylimuoju Sūnumi.

2713S-571Y-503Taigi kontempliatyvioji malda yra labai paprastas maldos slėpinio išraiškos būdas. Ji yra dovana, malonė, kurios negalima gauti kitaip kaip tik nusižeminus ir nieko neturint. Kontempliatyvioji malda yra mūsų širdies gelmėje Dievo su mumis sudarytos Sandoros ryšys.10 Kontempliatyvioji malda – tai bendrystė, Švenčiausiajai Trejybei žmogų, Dievo paveikslą, darant „panašų į save“.

2714S-571Y-503Kontempliatyvioji malda taip pat yra intensyvios maldos metas. Kontempliuojant Tėvas mums suteikia stiprybės Jo Dvasios galia tapti tvirtais vidiniais žmonėmis, kad Kristus per tikėjimą gyventų mūsų širdyse ir mes būtume įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje.11

2715S-571Y-503Kontempliacija yra į Jėzų nukreiptas tikėjimo žvilgsnis. „Aš žiūriu į Jį, o Jis žiūri į mane“, – pasakė prieš tabernakulį besimeldžiantis vienas Arso kaimietis jo šventojo klebono laikais.12 Tas dėmesys Jėzui yra savojo „aš“ atsižadėjimas. Jėzaus žvilgsnis nuvalo širdį. Jo šviesa apšviečia mūsų širdies akis ir moko viską matyti Jo tiesos ir užuojautos visiems žmonėms šviesoje. Be to, kontempliacija kreipia žvilgsnį į Kristaus gyvenimo slėpinius. Taip mokomės „vidinio Viešpaties pažinimo“, kad vis labiau Jį mylėtume ir Juo sektume.13

2716S-571Y-503Kontempliatyvioji malda yra Dievo žodžio klausymasis. Anaiptol nebūdamas pasyvus, šis klausymasis yra tikėjimo klusnumas, besąlygiškas tarno paslaugumas, kupinas meilės sūnaus prisirišimas. Kas taip paklūsta, taria „Taip“ drauge su tarnu tapusiu Sūnumi, taria „Fiat“ drauge su Jo nuolankiąja tarnaite.

2717S-571Y-503Kontempliatyvioji malda yra tyla – „būsimojo pasaulio simbolis“14 arba „nebylioji meilė“15. Žodžiai kontempliuojant nėra samprotavimas, bet šakos meilės ugniai kurstyti. Paviršutiniškam žmogui nepakeliamoje tyloje Tėvas mums taria savo Žodį – įsikūnijusį, kentėjusį, mirusį ir prisikėlusį, o įvaikystės Dvasia leidžia dalyvauti Jėzaus maldoje.

2718S-571Y-503Leisdama mums dalyvauti Kristaus slėpinyje, kontempliatyvioji malda mus vienija su Kristaus malda. Bažnyčia Kristaus slėpinį švenčia Eucharistijoje, o Šventoji Dvasia leidžia jį išgyventi kontempliuojant, idant paskui apreikštų veiklia gailestingąja meile.

2719S-571Y-503Kontempliatyvioji malda yra meilės bendrystė, daugybei teikianti gyvybę tiek, kiek sutinkama likti tikėjimo naktyje. Agonijos ir kapo naktys parengia velykinę Prisikėlimo naktį. Jo Dvasia (o ne „kūnas, kuris yra silpnas“) nulemia, kad kontempliatyviąja malda įgyvendintume šiuos tris intensyvius Jėzaus Valandos laikus. Būtina sutikti bent vieną valandą pabudėti kartu su Juo.16

Santrauka

2720S-567Y-499Bažnyčia ragina tikinčiuosius be perstojo melstis; tam yra skirtos kasdienės maldos, Valandų liturgija, sekmadienio Eucharistija, liturginių metų šventės.

2721Y-500Krikščioniškojoje tradicijoje žinomos trys svarbiausios maldos gyvenimo formos: žodinė malda, meditacija ir kontempliatyvioji malda. Jas visas vienija širdies susikaupimas.

2722S-569Y-501Žodinė malda, pagrįsta žmogaus prigimties kūno ir dvasios vienybe, į vidinę širdies maldą įtraukia ir kūną. Tos maldos pavyzdys yra Kristus, kuris meldžiasi Tėvui ir savo mokinius moko „Tėve mūsų“ maldos.

2723S-570Y-504Meditacija yra maldingas ieškojimas, pasitelkiantis mintį, vaizduotę, jausmus, troškimus. Jos tikslas apmąstomą dalyką tikėjimo dvasia susieti su mūsų gyvenimo tikrove ir pritaikyti sau.

2724S-571Y-503Kontempliatyvioji malda yra paprasta maldos slėpinio išraiška. Tai yra į Jėzų nukreiptas tikėjimo žvilgsnis, Dievo žodžio klausymasis, nebyli meilė. Leisdama mums dalyvauti Kristaus slėpinyje, ši malda mus vienija su Kristaus malda.

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

2700-2704, 2722569. Kaip apibūdinama žodinė malda?

Žodinė malda sujungia kūną su vidine širdies malda. Be žodinės maldos negali išsiversti net vidujausia malda. Šiaip ar taip, ji visada turi kilti iš asmeninio tikėjimo. Tėve mūsų malda Jėzus davė mums tobulą žodinės maldos formulę.

KBKS 569 kontekstas

2705-2708, 2723570. Kas yra meditacija?

Meditacija yra maldingas apmąstymas, pirmiausia prasidedantis nuo Dievo žodžio Šventajame Rašte. Naudojantis protu, vaizduote, jausmais ir troškimais, ja siekiama pagilinti savo tikėjimą, atversti savo širdį ir stiprinti savo norą sekti Kristumi. Tai pradinis kelio į meilės vienybę su Viešpačiu tarpsnis.

KBKS 570 kontekstas

2709-2719, 2724, 2739-2741571. Kas yra kontempliatyvioji malda?

Kontempliatyvioji malda yra paprastas žvilgsnis į Dievą tyloje ir meilėje. Tai Dievo dovana, gryno tikėjimo akimirka, kai besimeldžiantysis ieško Kristaus, atsiduoda meilės kupinai Tėvo valiai ir, veikiamas Šventosios Dvasios, susikaupia visa savo būtimi. Šventoji Teresė Avilietė apibūdina ją kaip nuoširdų bičiuliavimąsi, „per kurį dažnai kalbamės su Dievu visai vieni, būdami tikri, jog jis mus myli“.

KBKS 571 kontekstas

2697-2698, 2720567. Koks laikas tinkamiausias maldai?

Maldai tinka bet koks laikas, tačiau Bažnyčia siūlo tikintiesiems tam tikrą ritmą, skirtą nuolatinei maldai maitinti: ryto ir vakaro maldas, maldą prieš valgant ir pavalgius, Valandų liturgiją, sekmadienio Eucharistiją, rožinį ir liturginių metų šventes.

„Dievą turime prisiminti dažniau, negu įkvepiame“ (šv. Grigalius Nazianzietis).

KBKS 567 kontekstas

YC nuorodos

2720499. Kada reikia melstis?

2721500. Ar daug yra būdų melstis?

2700-2704, 2722501. Ką vadiname žodine malda?

2705-2708502. Ką vadiname mąstymu, kokia jo esmė?

2709-2719, 2724503. Ką vadiname kontempliatyvia malda?

2705-2708, 2723504. Ką krikščioniui gali duoti mąstymas?

 

KBK išnašos

2Šv. Jonas Auksaburnis, De Anna, sermo 2, 2: PG 54, 646.

3Plg. Mt 11, 25–26.

4Plg. Mk 14, 36.

5Plg. Šv. Jėzaus Teresė, Camino de perfección, 26, in: Biblioteca Mística Carmelitana, v. 3, Burgosas, 1916, p. 122.

6Plg. Mk 4, 4–7. 15–19.

7Šv. Jėzaus Teresė, Libro de la vida, 8, in: Biblioteca Mística Carmelitana, v. 1, Burgosas, 1915, p. 57.

8Plg. Gg 1, 7.

9Plg. Lk 7, 36–50; 19, 1–10.

10Plg. Jer 31, 33.

11Plg. Ef 3, 16–17.

12Plg. F. Trochu, Le Curé d’Ars Saint Jean-Marie Vianney, Lionas–Paryžius, 1927, p. 223–224.

13Plg. Šv. Ignacas Lojola, Exercitia spiritualia, 104: MHSI 100, 224.

14Šv. Izaokas Ninevietis, Tractatus mystici, 66, ed. A. J. Wensinck, Amsterdamas, 1923, p. 315; ed. P. Bedjan, Paryžius–Leipcigas, 1909, p. 470.

15Šv. Kryžiaus Jonas, Carta, 6, in: Biblioteca Mística Carmelitana, v. 13, Burgosas, 1931, p. 262.

16Plg. Mt 26, 40–41.